- niauzgėti
- niauzgė́ti, niáuzga, -ė́jo intr. 1. miaukti, kniaukti (ppr. apie katę): Katė, apsikandusi pelę, niáuzga pykdama J. 2. pro nosį, neaiškiai kalbėti, niurzgėti: Ans niáuzga, kad ant ko pyksta savė[je], t. y. neaiškiai kalba J. Popas girdi, kad žmogus vis niauzga kasžin ką BsPII36. 3. Lkv bambėti, murmėti: Niáuzga ir niáuzga nu ryto iki vakaro – ramybės nėkur negaliu rasti Šll. Niauzga, pyksta, pukšta visą dieną Lnk. Ko čia niáuzgi sau po nosės?! Grg. Kurio kelmo niáuzgi, sakyk, ko trūksta?! Vvr. Kažin ko, rodos, ieško, bet vis toks neramus, susirūpinęs i niauzgė́damas Pln. \ niauzgėti; paniauzgėti; suniauzgėti
Dictionary of the Lithuanian Language.